2016-ųjų derliaus prognozės: 50 proc. mažesnis šabli derlius, 30 proc. mažiau vyno Luaroje ir vienas menkiausių derlių Šampanėje nuo 1980-ųjų.
Po itin puikių 2015-ųjų derliaus metų didžiojoje dalyje Europos 2016-ųjų paveikslas tapomas itin niūriomis spalvomis. Šiais metais labai nukentėjo vėsaus klimato, klasikinio baltojo bei putojančio vyno gamybos regionai Prancūzijoje.
Štai Šabli (Chablis) apeliacijoje kai kurie gamintojai teigia nepameną tokių sunkių derliaus metų per pastaruosius 40–50 metų: balandžio pabaigoje jų apeliaciją, kaip ir likusią Burgundiją, užklupo didžiausios šalnos nuo 1981-ųjų, gegužę daugiau nei 400 ha Šabli vynuogynų nusiaubė kruša, o per birželį iškrito pusmečio kritulių kiekis. Visa tai lėmė, jog šabli šiais metais yra planuojama pagaminti apie 20 mln. butelių, o tai tesudaro pusę vidutiniškai pagaminamo kiekio.
Luaros slėnis,kaip ir Šabli, itin nukentėjo nuo balandžio 26–27-osios naktimis į regioną atslinkusių šalnų. Tuomet kai kuriose regiono vietovėse temperatūra nukrito iki minus 6 °C pažeisdama besiformuojančius vynuogių pumpurus ir sunaikindama iki 90–100 proc. būsimo vynuogių derliaus. Dabar jau nenumaldomai artėjant vynuogių derliaus skynimui vyndariai bei vynuogių augintojai skaičiuoja, kad šiais metais bus nuskinta apie 30 proc. mažiau vynuogių nei įprastai.
Šampaniečiai šių metų derlių taip pat piešia pilkomis spalvomis, nes po pragaištingos pavasario šalnos vynuogių augintojams atokvėpio nesuteikė ir jų augalus puolančios ligos – pilkasis puvinys bei miltligė. Tad šiais metais, greičiausiai, bus nuskintas trečdaliu mažesnis derlius, nei planuota.
Visą šį niūrų Prancūzijos vyno peizažą dar labiau apniaukė priešpaskutinę rugpjūčio savaitę Langedoką nusiaubusi kruša, beveik visiškai sunaikinusi garsaus Sen Lupo kalno (Pic-St-Loup), esančio į šiaurę nuo Monpeljė, vynuogynus.
Vis dėlto tamsumoje yra ir šviesos spindulių: štai Bordo regionas, nepaisant itin sausos liepos bei rugpjūčio, jei orai bus dosnūs paskutiniaisiais rugsėjo bei spalio mėnesiais, žada nuskinti nemenką geros kokybės derlių (ypač ‘Merlot‘). Taip pat ir Božolė, nepaisant itin stiprių krušų gegužės 27–28 dienomis bei birželio 24 dieną, panašu, atsitiesia ir žada mažesnį, tačiau gana aukštos kokybės derlių.
Žvelgiant į likusią Europą 2016-ieji irgi neatrodo itin lengvi: liepos 26–27 dienomis Barolo bei Monferato apeliacijas nusiaubė krušos, kai kur sunaikinusios iki 30 proc. derliaus. Visgi čia daugelį žinomų vyndarių ir vynuogių augintojų išgelbėjo tinklai virš vynuogynų. Balandžio šalnos bei gegužės pabaigos krušos neaplenkė ir Austrijos, kur Burgenlande buvo sunaikinta pusė, o Štirijoje – net 75 proc. būsimo derliaus.
Ką tai reiškia vyno mėgėjams?
Sudėtingas ir menkas derlius yra milžiniškas iššūkis kiekvienam (ypač nedideliam) vyndariui ir jo šeimai, gyvenančiai iš vyno gamybos bei vynuogių auginimo. Tačiau blogo oro vynuogynuose pasekmes neišvengiamai pajunta ir vyno mėgėjai.
Vasarą pasirodžiusius nuogąstavimus, jog po tokios prastos derliaus metų pradžios pritrūksime šampano, Šampano namų sąjungos (Union des Maisons de Champagne) prezidentas Jeanas Marie Barillère‘as rugpjūčio pabaigoje paneigė, teigdamas, kad šampano trūkumo dar neturėtų būti artimiausius penkerius šešerius metus. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad, turint omenyje augančią šampano paklausą, gerėjančią kokybę bei šiais metais sumažėsiantį derlių, šampano kainos ir toliau neišvengiamai kils.
Šabli mėgėjams prognozės taip pat panašios: kadangi paklausa jau iki šių metų viršijo vyno produkciją, perpus mažesnis derlius lems ne tik kainų augimą, bet ir tai, jog kai kurių vynuogynų vyno bus itin sunku įsigyti.
Taigi klasikinių Europos regionų vyno mėgėjams, turintiems kur tinkamai laikyti vyną ir norintiems sutaupyti, galime patarti pradėti kaupti mėgstamo vyno atsargas jau dabar, nes ateityje šių vynų kainos tik kils. Be šios finansinės naudos, po metų ar dvejų galėsite mėgautis sudėtingesnio, kompleksiškesnio skonio vynu.