Baltasis vynas. Vyno eksperto Arūno Starkaus TOP3

I. Gelūno nuotr. 

Baltojo vyno rekomendacijomis dalijasi vyno ekspertas Arūnas Starkus.

Tarp baltųjų yra didingų vynų, kurių skonio neįmanoma pamiršti ir progai pasitaikius taurės neatsisakau: gerų gamintojų Pulligny Montrachet, Chassagne Montrachet, Meursault Premier Cru, ar Bordo elito iš Pesak Leonjano ar Soterno.  Tačiau eilinę dieną mano stalą puošia:

•  „Gruner Veltliner  Smaragd“ iš Wachau Austrijoje. Vynuogienojai Alpių priekalnėse vargsta bandydami išsilaikyti ant plono lioso sluoksnio, vėjo sunešto ant granitinių Dunojaus šlaitų. Todėl vynuose dera ir skanus vaisiškas, beveik egzotiškas nokumas, ir unikalus tik Austrijos vynui prieskoniškas minerališkumas. Įsimenantis ir kartu labai universalus gastronominis vynas, derantis ir prie salotų, ir prie žuvies ir baltos mėsos. Beje, austrai valgo ir be jokio įdaro pateikiamus mūsų cepelinų pusbrolius. „Gruner Veltliner“ dera ir prie jų. 

• Taurėlesnis „Chardonnay“ iš vėsių JAV ar Naujosios Zelandijos regionų. Kaip tik dabar su Rasa keliaujame po JAV ir restoranuose taurėmis pilstomas „Chardonnay“ gali būti siaubingas – pernokęs, plokščias, alkoholiškas, dirbtinai atgaivintas ąžuolo pjuvenų prieskoniais. Tačiau geriausi vyndariai sugeba iš šios vynuogės išgauti ne prastesnį persikų, citrinų, ananasų tyrumą nei Burgundijoje, o brandinimas ąžuolo statinėse vaisių rinkinį pasaldina vanile ir kaip grietinėlė sušvelnina tekstūrą. Neįsivaizduoju be tokio vyno krevečių ar sterko kepsnio su bulvių koše.

• Apie paskutinį vyną šios rubrikos rėmuose lyg ir neturėčiau kalbėti, nes dabar jis mūsų asortimente jau išskirtas kaip autonomiškas tipas. Tai – oranžinis vynas. Taip, jis daromas iš baltųjų vynuogių, kartais iš vynuogių, paveiktų kekero, jo fermentacija prasideda lėtai ir trunka ilgai, jis neskaidrinamas, nefiltruojamas, brandinamas su žievelėmis keraminiuose ąsočiuose, senose ąžuolo statinėse. Tol, kol tampa oranžiniu. Tačiau jame pulsuojanti milijardų skirtingų mielių, bakterijų ir kitų mikroorganizmų gyvybė suteikia tokią charizmą, kad užmiršti ir apie spalvą, ir apie kitus neesminius dalykus. Tačiau maisto užmirši nevalia: brandus, smirdus minkštas sūris, daržovių troškiniai, intensyvi (skumbrė) ar rūkyta žuvis, geras plovas.