Burgundijos „Pinot Noir“ stiliai

1395 m. kunigaikštis Philippe II le Hardi uždraudė Burgundijoje auginti ‘Gamay’ vynuoges, ir nuo tada suklestėjo ‘Pinot Noir‘. Per šešis šimtus metų atidaus stebėjimo vynuogių augintojai regioną suskirstė į šimtus vynuogynų, vadinamų climats arba lieux. Kiekviename išaugintų vynuogių skonis skiriasi.

Arūno Starkaus apžvalga.

Atskiro vynuogyno vynas – Burgundijos pažinimo raktas. Kai kurie vynuogynai vertinami labiausiai ir turi Grand Cru statusą (jų sąrašą rasite žemiau), kiti – tiesiog labai geri ir priskirti Premier Cru kategorijai, tretieji turi tik pavadinimą ir savo stilių. Kiekvieno vynuogyno neaptarinėsime, nes tam reiktų spausdinti storiausią knygą. Panagrinėsime „Pinot Noir“ skonio ir stiliaus skirtumus, kaip įprasta Burgundijoje, –  kaimeliais. Tikimės, kad šis aprašymas padės suprasti, kodėl jums patinka vienas ar kitas vynas, taigi, pažinti save, arba paskatins paragauti naujo vyno ir atrasti skirtumus,  o gal net pradėti kolekcionuoti įvairius „Pinot Noir“ skonius.

Burgundijos kaimeliai iš šiaurės į pietus nuo Dižono link Lijono palei Soanos upę.

Ževrė Šambertenas (Gevrey Chambertin), Fiksa (Fixin), Marsanė (Marsannay) – sodrios spalvos, gerai ekstrahuoti, gana ilgai brandinti ąžuolo statinėse raudonieji vynai. Galingiausios struktūros dėl gausių taninų ir nemažos rūgšties, brandinimo butelyje reikalaujantis vynas. Neretai vyne dominuoja juodos uogos, kartais dūmas,  prieskoninės žolelės ir saldymedis. Vyriškas stilius.

Morė Sen Deni Morey St. Denis – neretai itin prieskoniški, savotiškai mėsingi, žemiški, tačiau švelnesnės tekstūros vynai nei Ževrė, tačiau ir ne tokie elegantiški kaip Šambol „Pinot Noir“.

Šambol-Miuzini (Chambolle-Musigny) dera jausmingas vaisiškumas ir maloni tekstūra. Kvepia trešnėmis, lelijomis, našlaitėmis. Elegantiškas, moteriškas stilius.

Dalis Vužo (Vougeot) kaimelio vynų yra tvirti ir taniniški, tačiau arčiau Šambol darosi gracingi, o link Von  – galingi.

Von Romanė (Vosne Romanée), Flažė-Ešezo (Flagey-Echézeaux) kaimeliuose daromas vynas , kuriame dera intensyvus aromatas ir taurumas. „Vosne Romanee“ vynas, sekant „Domaine Leroy“ ir „Domaine Romanee Conti“, ilgiau mirkomas su žievelėmis, didesnė jo dalis fermentuojama su šakelėmis (kai kas – 100 proc.), didesnė naujo ąžuolo statinių dalis (50 proc. 1-er cru vynuogynų vynui). Todėl turime bene tauriausios išraiškos vyną su gausiais, tauriais taninais, juodų uogų ir našlaičių aromatais.

Niui Sen Žoržas (Nuits Saint Georges) kaimelio vyne dominuoja plataus spektro švarūs vaisiški aromatai – nuo vyšnių, spanguolių iki juodų uogų. Niui Sen Žordžo kaimelio bendruomenė nekantriai laukia, kada čia atsiras pirmasis Grand Cru vynuogynas. Pretendentas jau žinomas – Les Saint Georges. Jo savininkai ruošiasi galimam kategorijos pakėlimui:  vietoj įprastinės 30 proc. naujų ąžuolo statinių dalies vyno brandinimo metu, jie jau naudoja 50 proc. Todėl vynas yra gerokai kietesnis, tvirtesnis, uždaresnis už kaimynus. Didesnis brandinimo potencialas.

Aloks-Korto (Aloxe-Corton) kaimelyje raudonasis yra kompleksiškas, gausių, tačiau švelnių taninų, palyginti svarus, taigi atrodo apskritas, kiek aliejingas. „Corton Grand Cru“ dažnai juntamos stipriau skrudinto ąžuolo natos.

Volnė – visų mėgstamas, nes juo mėgautis galima anksčiausiai – vyšnių, trešnių, aviečių, gervuogių aromatą lydi minkšta, gaivi rūgštis ir šilkiniai taninai. Neretai vadinamas elegantiškiausiu, moteriškiausiu Burgundijos „Pinot Noir“.

Pomar – Volnė (Pommard–Volnay) kaimynas, tačiau čia dirva raudonesnė, vynas labiau primena šiaurinius „Pinot Noir“ su daugiau taninų ir mėsiškomis, žvėrienos ar tamsiomis,  asfaltą primenančiomis natomis aromate. Vaisius neretai atstovauja ne tik vyšnios, bet ir slyvos.

Merkuris, Ruli – piečiausi „Pinot Noir“ garsėjantys Burgundijos kaimeliai. Klimatas palankus – šiluma prinokina uogas, sumažina rūgštį ir sušvelnina taninus. Tačiau kiek švelnesnę struktūrą kompensuoja didesnis vaisiškumas, kartais ir puse laipsnio didesnis alkoholio kiekis. Lengvai ir skaniai geriamas „Pinot Noir“.

Apie geriausiuosius Burgundijos vynuogynus, turinčius Grand Cru statusą

Burgungijoje vynuogynų klasifikacijos poreikis atsirado XVIII а., kai regiono vynuogynus ėmė pirkti aukštesnių pajamų buržuazija, o jiems sandoriuose talkinantys tarpininkai (tuo metu vadinti courtiers-gourmets) pradėjo supirkti vynuoges ir daryti vyną. Rinkos santykiuose kaip mat atsirado vynuogynai, už kurių derlių apsimokėjo mokėti daugiau. Todėl knygų autoriai pateikė pirmąsias klasifikacijas (1831 m. –Morelot ir  1855 m. – Jules Lavalle, kuriose išskyrė Tete de Cuvee, arba Hors Ligne, Premiere (I), Deuxieme  (II) ir Troisieme (III) Cuvee. Tačiau  vynuogynų skirstymas, pripažintas valstybės lygiu, atsirado tik po apeliacijų sistemos sukūrimo trečiajame–ketvirtajame XX a. dešimtmetyje. Skirstymas nepaneigė pirmųjų autorių klasifikacijų, tačiau kai kurie vynuogynai pakilo iš antrojo ar trečiojo lygio į pirmąjį, tampdami Grand Cru. Antrojo pasaulinio karo metu Premieres Cuvees virto Premiers Crus, nes cru vynuogynų okupacinė Vokietijos valdžia negalėjo rekvizuoti. Kartais to neverti dideli plotai gavo Premier Cru statusą. Šiandien Burgundijoje yra daugiau nei 635 Premier Cru vynuogynai, juose padaroma apie 18 % regiono vyno. Iš 33 Grand Cru vynuogynų – du (La Grand Rue ir Clos des Lambrays) pakilo į šį lygį ir vieno vardas (Charlemagne) praktiškai išnyko. Vyno gamyba Grand Cru vynuogynuose tesudaro 5 % Burgundijos  vyno, ir ant butelio etiketės jų pavadinimai rašomi neminint kaimelio pavadinimo.  Priešingai, kaimeliai prieš pusantro šimto metų prie savo pavadinimo ėmė naudoti ir tos vietovės žymiausio Grand Cru pavadinimą. Taip Ževrė en Montanė tapo Ževrė-Šambertenu (1847 m.), Aloksas – Aloksu-Kortonu (1862 m.), Šambol – Šambol-Miuzini (1878 m.), Morė – Morė-Sen Denis (1927 m.) ir pan.

Kai kurie Grand Cru vynuogynai yra labai maži, vientisi climats ir priklauso vienam vyndariui. Pavyzdžiui, neabejotinai  žymiausia Burgundijos vyninė „Domaine de la Romaneé Conti“ monopoliškai valdo La Tâche Granc Cru ir Romaneé – Conti Grand Cru, „Domaine Comte Liger-Belair“ – La Romaneé Grand Cru, o La Grande Rue Grand Cru priklauso tik „Domaine Lamarche“ . Todėl visas čia pagaminamas vynas yra vienodos kokybės.  Tačiau didžiausi Grand Cru: Corton (160 ha) arba Clos de Vougeot (51) ne tik pasidalinti daugybės skirtingo talento augintojų (atitinkamai 200 ir 58), bet yra varijuojančio dirvožemio, todėl šių pavadinimų vynas gali būti vertas Grand Cru vardo arba neprilygti kai kuriems kaimelio Premier Cru.

 * Geriausi Grand Cru vynuogynai kaimelyje

 --> Mūsų Burgundijos „Pinot Noir" asortimentą rasite čia <--

Arūnas Starkus