Čekija – artima, bet nepažinta vyndarystės šalis
Rugsėjo 19 dieną Čekijos ambasada organizavo vyno degustaciją „Čekiška pagunda“. Someljė Alešas Pokorný kartu su penkių vyninių savininkais pristatė net 30 skirtingų Moravijos regiono vynų. Tai buvo puiki proga pažinti šį artimą, tačiau beveik neatrastą vyno kraštą.
Istorija.vyndarystė Čekijos teritorijoje gyvuoja jau beveik 2000 metų, XIV–XVI amžiuje vynuogynai supo Moravijos miestus, pilis ir vienuolynus. Modernizacija ir kokybės kilimas prasidėjo XX amžiaus pabaigoje.
Geografija. 96 % Čekijos vynuogynų (~18 000 ha) yra Moravijos regione (Znojmo, Mikulovo, Velke Pavlovicės ir Slovacko subregionai), likę 685 ha vynuogynų yra Bohemijos regione (Melniko ir Litomericės subregionai).
Žymėjimas. Čekų naudojama sistema paremta vokišku modeliu: vynas skirstomas į lygius pagal cukraus kiekį nefermentuotose vynuogių sultyse. Vyno sirpumo lygiai: Kabinetni (= Kabinett, 190 g/l), Pozdni sber (= Spatlase, 210 g/l), Vyber z hroznu (= Auslese, 240 g/l), Vyber z bobuli (= beerenauslese, 270 g/l), Ledove vino (= icewein, 270 g/l), Slamove vino (= Straw wine, 270 g/l), Vyber z cibeb (= Trockenbeerenauslese, 320 g/l).
Etiketės. Vynas žymimas pagal uogų sirpumą ir vynuogių veisles, dažniausiai nurodant tik regioną, subregionas arba konkretus vynuogynas nurodomas retai.
Baltosios vynuogės (67 %) – 'Muller Thurgau', 'Gruner Veltliner' ('Veltlinske Zelene'), 'Welschriesling' ('Rizlink Vlašsky'), 'Riesling' ('Ryzlink Rynsky'), 'Pinot Blanc' ('Rulandske Bile'), 'Sauvignon Blanc', 'Chardonnay', 'Pinot Gris' ('Rulandske Šede'), 'Traminer' ('Tramin Červeny'). Taip pat vietinės selekcininkų išvestos veislės: 'Palava', 'Aurelius' bei 'Muskat Moravsky'.
Raudonosios vynuogės (33 %) – 'Saint Laurent' ('Svatovavrinecke'), 'Frankovka' ('Blaufrankisch'), 'Zweigeltrebe' ('Zweigelt'), 'Pinot Noir' ('Rulandske Modre'), 'Blauer Portugieser' ('Modry Portugal'). Taip pat vietinės selekcininkų išvestos veislės: 'Andre', 'Agni', 'Cabernet Moravia'.
Klimatas. Moravijos regionas yra saulėtas (2200 saulėkaitos valandų per metus) ir yra toje pačioje platumoje kaip Elzasas, tačiau vyrauja kur kas vėsesnis klimatas. Ilgas sirpimo sezonas sąlygoja didelį vynuogių rūgštingumą.
Tendencijos. Vis daugiau į kokybės siekiančių mažųjų vyndarių, todėl bendras kokybės lygis sparčiai kyla. Vynuogių augintojai bando parinkti tinkamas augavietes kiekvienai vynuogių veislei. Mažėja karštį mėgstančių ir gana prastai Čekijoje derančių 'Cabernet Sauvignon' bei 'Merlot' vynuogynų, tačiau sparčiai daugėja vėsų klimatą mėgstančių 'Pinot Noir'.
Vyno stilius. Baltasis panašus į Alto Adidžės regiono vyną: beveik tos pačios vynuogių veislės, prieskoniškas aromatas, ryški gaivi rūgštis ir minerališkas poskonis. Pagrindinis skirtumas – neretai paliekama šiek tiek daugiau cukraus (panašiai kaip Elzaso baltajame), dėl kurio vynas saldesnis ir tai sukuria puikų balansą su ryškia, gaivia rūgštimi. Buvo pristatyti keli raudonieji iš 'Blaufrankisch' vynuogių:i visuose dominavo braškių uogienės kvapas, o jų skonis buvo trumpokas, taninai vidutinio aitrumo.
Kokybė. Dauguma ragautų vynų pasižymėjo švariais, vaisiškais aromatais, baltojo vyno kokybė pasirodė aukštesnė nei raudonojo, tačiau renginyje nebuvo pristatyti iš 'Pinot Noir' uogų gaminami raudonieji.
Rinkodara. Pristatyme buvo tik vienas gamintojas su „vakarietiškomis“ vyno etiketėmis – lengvai ištariamas vyninės pavadinimas, tarptautiniai vynuogių pavadinimai. Daugumos kitų vynų etiketės buvo tokios, kad specifinių Čekijos vyno terminų nemokantis vartotojas vargu ar žinotų, ko tikėtis iš įsigyjamo butelio.
Dalyvavusios vyninės: „Vinařství Jakubík“, „Zámecké vinařství Bzenec“, „Vinařství Mikrosvín Mikulov“, „Reisten“, „Templářské sklepy Čejkovice“.
Petras Jarašūnas