Frančiakorta – Italijos atsakas šampanui ar proseko konkurentas?

Nors tarptautinė Italijos putojančio vyno šlovė priklauso prosekui, gaminamam Veneto ir Friulio regionuose, vis dėlto geriausiu yra laikomas vynas iš Frančiakortos vietovės šalia Izeo ežero Lombardijos regione. Panašumų tarp šių vynų iš tiesų yra nedaug. Proseko gaminamas įspūdingas kiekis didesnėje nei 20 tūkst. ha teritorijoje, ir netgi pačios prestižiškiausios Prosecco Conegliano Valdobbiadene Superiore DOCG zonos plotas yra tris kartus didesnis nei 2200 hektarai, skirti Franciacorta DOCG gamybai. Prosekas gaminamas Charmat metodu, todėl vienu metu galima pagaminti tūkstančius litrų putojančio vyno, o frančiakorta gaminama klasikiniu būdu, analogišku šampano ir kavos (Cava) gamybos metodams. Šiuo atveju antroji fermentacija, kurios metu vyne atsiranda burbuliukų ir jis tampa putojantis, vyksta butelyje, o fermentacijai pasibaigus toks vynas dar ilgesnį laiką praleidžia su mielių nuosėdomis, kad įgautų papildomų aromatų ir kompleksiškumo. Brandinimo butelyje požiūriu Franciacorta DOCG minimalūs reikalavimai yra griežčiausi.

Non-vintage (NV) šampanui be metų nuorodos nuo antros fermentacijos butelyje pradžios privalomas bent 12 mėnesių brandinimas su mielėmis, o frančiacorta NV turi praleisti bent 18 mėnesių su mielėmis, rožinė ir Satèn NV – bent 24 mėnesius, konkrečių metų derliaus (Millesimato) – 30 mėnesių, o Riserva – net 60 mėnesių. Kita vertus, putojančio vyno gamyboje derliaus ir vadinamojo bazinio vyno kokybė yra kur kas svarbesnė galutiniam rezultatui pasiekti nei brandinimo su mielėmis trukmė. Iš tiesų brandinimo trukmė neretai būna daug ilgesnė nei minimali, kai kurie geriausieji frančiakortos ir šampano pavyzdžiai gali pasirodyti rinkoje po daugiau nei 10 metų butelyje.

Klasikinė frančiakorta yra daroma iš 'Chardonnay', 'Pinot Noir' ('Pinot Nero') ir 'Pinot Blanc' ('Pinot Bianco') vynuogių, tačiau 'Pinot Blanc' vaidmuo pastebimai sumažėjo, o Šampanėje svarbi 'Meunier' veislė čia visai nėra auginama ar autorizuota. Nors dauguma geriausių frančiakortų primena švelnesnes Šampanės vyno versijas, kuriose yra kiek daugiau nokesnių aromatų ir mažiau rūgšties, atskiro dėmesio yra verta Satèn frančiacorta. Ji gali būti daroma tik iš baltųjų vynuogių, kaip ir Blanc de blancs šampanas, tačiau 'Pinot Blanc' negali sudaryti daugiau nei pusę galutinio mišinio, o pats vynas negali būti saldesnis nei Brut kategorijos ir privalo būti mažiau putojantis nei kitos frančiakortos, kad paryškintų baltųjų vynuogių vyno subtilumą.