„Hamilton Russell Vineyards“ – gabalėlis Senojo Pasaulio Naujajame
Akyla vyno entuziasto akis netruks atrasti tuos nedidelius, magiškus, Senuoju Pasauliu dvelkiančius plotus skirtinguose pasaulio žemynuose. Mažytis Urugvajus, įsispraudęs tarp gigantiškos Brazilijos ir Argentinos, dėl stiprios italų ir ispanų diasporos gyvybinga ir nenutrūkstama bambagysle susietas su Europa, ir tai akivaizdžiai išreiškia čia pagaminami vynai. Ne, vyno iš Urugvajaus „Vyno klube“ nerasite. Kol kas. Tai tik tau, skaitytojau, rodomi atsikartojantys intelektualaus ir aukštos kokybės vyno regionai, kuriuos turi pasižymėti savo vyno žemėlapyje. Šį kartą džiaugiamės pristatydami vyninę „Hamilton Russell Vineyards“ – vieną piečiausiai įsikūrusių vyno ūkių Afrikoje, esantį visai prie pat vandenyno, Hemelio en Ardo (Hemel-en-Aard) slėnyje. 1975 metais įkurta vyninė pradėta Tim Hamilton Russell ambicijos atrasti tinkamą plotą tarptautinėms vynuogių veislėms auginti. Pirma buvo „šukuojamos“ Stelenbošo žemės, tačiau vynuogininkystei tinkami plotai arba nebuvo pardavinėjami, arba buvo per brangūs. Tais pačiais metais Timas įsigijo 170 ha vynuogininkystei tuomet nepritaikytą sklypą, nuodugniai ieškojęs piečiausios vietos, kurioje būtų galima gaminti geriausius Pietų Afrikos vėsaus klimato vynus iš įvairių kilmingų veislių. Tuomet tai nebuvo oficialus vyno regionas, tačiau Timas nujautė artėjantį pokytį ir jį paskatino, įsivėlęs į kovą su P. Afrikos Respublikos vyndarių kooperatyvu KWV (Kooperatieve Wijnbouwers Vereniging Van Zuid-Afrrika Beperkl). KWV kontroliavo naujų klonų importą, pirmenybę teikdami didelio derlingumo veislėms, administravo kvotų sistemą atkakliai vetuodami naujų vyno regionų, kuriuose ambicingi gamintojai galėtų gaminti aukštos kokybės vyną, plėtrą. Šią Timo Russello kovą stebėję vyno kritikai ir kiti vyno pasaulio žmonės ją prilygina Kafkos romano puslapiams: galime įsivaizduoti absurdo kiekį, ieškant tiesos korumpuotų institucijų akivaizdoje.
Baltas namas, pasislėpęs tarp vynmedžių ir alyvmedžių, stūkso prie pat Hemelio en Ardo kalvos, kurios pavadinimas afrikanų kalba reiškia „rojus ir žemė“. Timo sūnus Anthonis Hamiltonas Russellas, perėmęs vyninę 1991 m., susiaurino vynuogių veislių asortimentą iki ‘Pinot Noir’ ir ‘Chardonnay’, teigdamas, kad pats terroir padiktavo tinkamas vynuogių veisles regionui. ‘Pinot Noir’ ir ‘Chardonnay’ vynuogynai pasodinti vos už 3 kilometrų nuo Atlanto. Nuo vandens atkeliaujantys vėsaus oro gūsiai patenka į slėnį taip sušvelnindami vidurvasario karščius. Todėl vynuose neprisikaupia daug alkoholio – šios vyninės vynų mėgėjas kasmet gali tikėtis 13–13,5 tūrio proc. stiprumo vynų. Nuo 2015 m. vyninė taiko ekologinės vyndarystės principus, o vynai savo ruožtu tapo dar preciziškesni. Šios vyninės vynai neretai lyginami su Burgundijos vynais ne todėl, kad būtų lengviau juos parduoti, o siekiant geriausiai apibūdinti šių vynų esmę. Dėl nedidelio derlingumo ir didelės pasaulinės paklausos vynai yra reti, bet nepriekaištingi geriausių Pietų Afrikos „Chardonnay“ ir „Pinot Noir“ pavyzdžiai. Apie šių vynų retumą byloja ir tai, kad pats Anthonis dalyvauja vynų aukcionuose medžiodamas senesnius savo paties ar vėlyvuosius Timo pagamintus vynus. Įkūrus šią vyninę, prasidėjo ne tik puikių vėsaus klimato vynų gamyba Pietų Afrikoje, tačiau ir kai kas daugiau – tai buvo pirmosios sąmoningos terroir paieškos, gilesnis žvilgsnis į vyndarystę, ieškant tinkamų aspektų, dirvožemių tipų ir struktūrų. Taip užgimė intelektualus požiūris į vynuogininkystę bei vyndarystę, iš kurio gimė rafinuoti bei elegantiški vynai. Kiekis yra itin ribotas. Užsisakykite su šiuo naujienlaiškiu ir gausite jau kitą savaitę.
Giedrė Razulytė
