Ką slepia „Beaujolais Nouveau“ skonis

Jaunas božolė – pirmasis šių metų derliaus Prancūzijos vynas. Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį (19 d.) vyno mėgėjai visame pasaulyje atsikimš jo butelį švęsdami derliaus pabaigą Šiaurės pusrutulyje ir naujo derliaus vyno atvykimą. Tačiau šio vyno gamyba pasižymi ne visiems žinoma ypatybe, dėl kurios jauno božolė skonis vieniems labai patinka, o kiti jo purtosi.

Patinka, nes vyno skonis lengvas, gaivus, taninai – negausūs ir švelnūs, stipriai išreikštas vaisiškumas, intensyvus kvapas – beveik modernaus vyno idealas. Kiti, kiek pamatę pasaulio, ima purtytis jauno božolė, nes vynas jiems įkyriai kvepia bananais, aviečių, braškių ledinukais, nes nenusistovėjęs, kai kam kiek per rūgštus. Ir dėl to kalta karbomaceracija. Šiuo vyndarių ir someljė bendruomenėje mėgstamu terminu vadinama istorinė technologija, naudojama šiauriau Liono esančiame Božolė regione. Čia auginamos ‘Gamay‘ vynuogės nuo seno buvo fermentuojamos kiek modifikuotu būdu:  

• sveikos kekės (todėl skinamos rankomis) suverčiamos į kubilus;
• apačioje esanti nedidelė uogų dalis susitraiško, iš jų ištekėjusios sultys pradeda fermentuotis;
• kubilas užsipildo fermentacijos metu išsiskiriančiomis anglies dioksido (sic!) dujomis (arba dujų prileidžiama specialiai); dujos apsaugo likusias sveikas kekes nuo įprastinio, mielių sukeliamo rūgimo;
• šiose vynuogėse esantys fermentai pradeda skaidyti cukrų – vyksta bemielis rūgimas, kurio metu gaminasi alkoholis, tačiau į vyną iš žievelių nepatenka taninai ir formuojasi raudonų uogų limonado aromatai;
• po kiek laiko sveikosios uogos suplyšta, misą pradeda veikti mielės – prasideda įprastinis rūgimas;
• iš karto po fermentacijos vynas nusunkiamas, pilstomas į butelius ir iškeliauja pas pirkėjus.

35–40 proc. viso Božolė regiono vyno virsta „Beaujolais Nouveau“ arba „Beaujolais Villages Nouveau“. Jis išgeriamas per kelias dienas – triukšmingai, linksmai, derinant prie nesudėtingo maisto: dešrelių, spirgučių su duona, pusminkščių sūrių, pudingo, kaštainių. JAV šis vynas geriamas su Padėkos dienos patiekalais, ypač su kepta kalakutiena. Nors kiekvienas gamintojas daro kiek skirtingo stiliaus, kokybės vyną, apie kilmę neverta kalbėti. Tai bistro, barų, kasdienis gėrimas.

Tačiau Božolė regione yra 10 kaimelių, vadinamų Cru Villages, kuriuose daromas tikras terroir vynas. Kelių rūšių granito rieduliai ir smėlis dirvožemyje, įvairus kalvotumas ir aukštis virš jūros lygio suteikia vynui  skirtingą išraišką – tai, dėl ko Fleurie, Morgon, Saint Amour, Moulin-a-Vent, Brouilly, Chriroubles, Regnie apeliacijų vynas darosi labai populiarus tarp someljė ir žingeidžių vyno mėgėjų. Savo „Beaujolais Cru“ kolekciją lapkričio mėnesį papildysime ir mes. Greta dabar parduodamo solidaus „Moulin-a-Vent“, atsiras ant rožinio granito užaugintas gėliškasis „Fleurie“, jam artimas, bet lengvesnis „Chiroubles“, kvapnusis smėlingo dirvožemio „Regnie“, rimtasis mėlynojo granito „Morgon“, šiauriausiai daromas „Saint Amour“ ir piečiausias – ant 400 mln. metų senumo granito auginamas „Brouilly“. Pasirinkome penkis mažus vyndarius, įsikūrusius tame kaimelyje, kuriame vynas daromas, – juk viena terroir dedamųjų dalių yra žmogaus požiūris į vynuogių auginimą, vyndarystę. Mažų kaimelių vyndariai yra dideli savo apeliacijų patriotai. Būkite atsargūs – gali užkrėsti ir jus!