Kaip išsirinkti kremaną?
Kremanas – tradiciniu būdu pagamintas (antroji fermentacija vyksta butelyje) putojantis vynas iš Prancūzijos. Kaip išsirinkti kremaną ir kokie yra gero kremano požymiai?
Prancūzijoje yra 8 kremanų augavietės. Kiekviena jų skiriasi ne tik savo geografine padėtimi ir klimatu, bet ir vynuogėmis bei dirvožemiu, kuriame jos auginamos. Nes būtent tai ir sukuria kiekvieno vyno savitumą, kuriuo taip didžiuojasi vyndariai.
Populiariausias yra arčiausiai Šampanės regiono auginamų tų pačių vynuogių Burgundijos kremanas, pagarsėjęs rožinis Luaros kremanas, Elzaso kremanas bei Limu kremanas iš Prancūzijos pietų. Kiek rečiau lentynose randame Bordo, Žiura, Savojos ar Ronos regionų kremanus.
Plačiai kremano gaminimą ir kokybę lemenčus požymius „Verslo žinių“ straipsnyje aprašė Rasa Starkus. Originalų tekstą rasite ČIA.
Kremanas: kartais mažiau yra daugiau
Rasa Starkus
Paradoksalu, bet šiuo neramiu laikotarpiu, kai dar visai neseniai visi buvo sukaustyti Covid-19 pandemijos, o šiandien aktualiausios žinios sukasi apie karą bei energetikos kainas, yra dalykų, kurių, net ir kainoms kylant, vis tiek trūksta. Dar visai neseniai paminėjus žodį „šampanas“ nemaža dalis vyno mėgėjų galvodavo: kad ir kaip norėtųsi paragaut, kaina nemaža, todėl teks palaukti ir pasimėgauti kitokiais burbulais. Šiandien importuotojai skėsčioja rankomis, nes trūksta net paties brangiausio šampano. Šampanė išgyvena savo „belle epoque“ ir tikriausiai nė nesapnavo, kad kada nors net ir didieji namai negalės patenkinti augančio poreikio. Panašu, kad žmonės suprato gyvenantys tik kartą. Tokiomis aplinkybėmis gėrimai, savo stiliumi ir gamybos būdu artimiausi šampanui, pradeda jausti ypatingą dėmesį.
Šampanas daromas tradiciniu būdu. Tokiu pat būdu (kai antroji fermentacija vyksta butelyje) ir net iš tų pačių vynuogių kituose Prancūzijos regionuose padarytas putojantis vynas vadinamas „Crémant“ (prancūzai taria be t, todėl lietuviškai turėtume jį vadinti „kremanas“, o ne „kremantas“.
Kremanas skirtinguose regionuose gaminamas iš skirtingų vynuogių. Tačiau visada yra gaivus, vaisiškas, minerališkas, puikus aperityvui ir prie maisto derinamas putojantis vynas. Pagal normatyvus trumpiausias kremano brandinimo su mielių nuosėdomis terminas yra 9 mėnesiai (šampano –12 mėn.), tačiau daugelis vyndarių po antrosios fermentacijos buteliuose laiko vyną žymiai ilgiau.
Prancūzijoje yra 8 kremanų augavietės. Kiekviena jų skiriasi ne tik savo geografine padėtimi ir klimatu, bet ir vynuogėmis bei dirvožemiu, kuriame jos auginamos. Nes būtent tai ir sukuria kiekvieno jų savitumą, kuriuo taip didžiuojasi vyndariai. Populiariausiyra arčiausiai Šampanės regiono auginamų tų pačių vynuogių Burgundijos kremanas, pagarsėjęs rožinis Luaros kremanas, Elzaso kremanas bei iš Limu kremanas iš Prancūzijos pietų. Kiek rečiau lentynose randame Bordo, Žiura, Savojos ar Ronos regionų kremanus. Žr. regionų lentelę.
|
Regionas ir jo kremanas |
Vynuogės
|
Apimtis mln buteliais
|
Eksportas
|
|
Elzasas - Crémantd‘Alcase
|
Pinot Blanc, Reisling, Pinot Gris, Chardonnay, Auxerrois ir Pinot noir |
33 |
21% |
|
Burgundija - Crémant de Bourgogne |
Pinot Noir, Chardonnay, Pinot Blanc, Pinot Gris, Aligoté, Melon, Sacy, GamayNoir |
19,2 |
38% |
|
Luara - Crémant de Loire |
CabernetFranc, Chardonnay, Pinot Noir, GrolleauNoir, Grolleau Gris, Orbois, CabernetSauvignon, Pineaud’Aunis. |
17 |
56% |
|
Bordo - Crémant de Bordeaux |
Sémillon ir Sauvignon; Cabernet ir Merlot |
6,4 |
20% |
|
Langedokas - Crémant de Limoux |
Chardonnay, Chenin, Mauzac, Pinot Noir |
5,8 |
44% |
|
Jura - Crémant du Jura |
Poulsard, Pinot Noir, Trousseau, Chardonnay ir Savagnin. |
1,7 |
30% |
|
Savoja - Crémant de Savoie |
Jacquère, Altesse, Chasselas, Chardonnay, Pinot Noir, Gamay |
0,3 |
5% |
|
Rona - Crémant de Die |
Clairette, Aligoté, Muscat |
0,2 |
8% |
|
Šampanas - palyginimui |
PinoirNoir, Chardonnay, Meunier, Arbanne, PetitMeslier, Pinot gris, Pinot BlancVrais |
320 |
56,1% |
Siekdami geriau suprasti kremaną, pakalbinome vyndarius: Baptiste Antech Gazeau 7-osios kartos „Maison Antech“ atstovą iš Limoux ir Elzaso regiono vyndarį Jean-Christophe Bott, jau daugiau nei 20 metų puoselėjantis biodinaminę vyndarystę Domaine Bott-Geyl vyninėje.
Baptise patvirtino, kad paskutinius penketą metų pastebi kremano mėgėjų gilesnį susidomėjimą vyno kokybe, atsižvelgiant ne į kainą o į dirvožemį, laikymo su laikymo su mielių nuosėdomis trukmę, teritorinį identitetą Kaina išlieka svarbus konkurencinis privalumas prieš kitus putojančius vynus.
Elzaso vyndarys Jean Cristophe paantrino, kad kremanų šiuo metu nuperkama daugiau nei prieš keletą metų. Norima vis išskirtinesnių, nors kaina ir svarbi bet nebe visuomet ji nulemia pasirinkimą. Dažnai žmonės ieško tiesiog kažko autentiško. Todėl pasiteisina vynai, kurie kažkada buvo pradėti dėl įdomumo, maišant kelis derlius, ar darant įdomesnius vynuogių mišinius, atskleidžiančius regiono ID. Žmonės ieško gėlių, citrusų, vaisiškų aromatų, bet kartu ir minerališkumo - kažko, kas įsimintų.
Baptise apgailestavo, kad nors „Maison Antech“ gamina nuostabų putojantį vyną, Limoux regiono kremanai nėra plačiai žinomi pasaulyje. Vyndario šeima nuo pradžių yra apsisprendusi nedidinti savo gamybos apimčių, o siekti išlaikyti ir gerinti vyno kokybę, kurią užtikrinti gali tik jaučiant kiekvieną butelį. Todėl tenka atsisakyti naujų partnerių ar net rinkų, siekiant užtikrinti kokybę ir tiekimą ilgalaikiams partneriams. Vyndario darbas yra leisti dirvožemiui atsiskleisti vyne. O senų, neutralių ąžuolo statinių naudojimas ir laikymas ant mielių 30 mėnesių vietoj reikalaujamų 9 mėnesių leidžia vyndariui leidžia pasiekti optimaliausios dirvožemio išraiškos. Namų paslaptis yra: kartais mažiau yra daugiau.
Jean Cristophe nebuvo laimingas, kalbėdamams apie nemažą vyno trūkumą. Tačiau jis labiau minėjo klimato iššūkius ir Elzaso regiono nustatytus ribojimus, pagal kuriuos, deja, tenka prisitaikyti. Gal ką ir nustebins, bet Elzasas, garsėjantis kvapnaus, nuo sauso iki saldaus, sodraus baltojo vyno įvairove, kremanus daro jau 120 metų. Ir nors šiam vynui gaminti galima naudoti visas vynuoges: ‚Riesling‘, ‚Pinot Gris‘, ‚Auxerrois‘, ‚Pinot blanc‘, didesnės simpatijos jaučiamos klasikiniams mišiniams - ‚Chardonnay‘ su Pinot Noir‘.
Kokie gi buvo 2022 - ieji kremanų gamintojams? Kalbant su daugeliu regionų – jauti lengvą atodūsį. Visi tvirtina tą patį, po sudėtingų 2021ųjų 2022 atnešė viltį tiek kokybės tiek kiekio prasme.
Baptise pasakojo, kad nežiūrint lietingo birželio Limoux , tai buvo vieni iš šilčiausių metų ‚Maison Antech‘. Senieji vynmedžiai ir jų gilios šaknys puikiai atlaikė vandens trūkumą, tačiau dėl sausros turime 10-15 % mažesnį derlių. Trumpai tariant, buvo karšta, įtempta bet derlius žada būti geras. Labai įdomūs metai. Pasak Jean Cristophe Elzase šiais metais buvo labai saulėta, karšta ir trūko vandens. Dirbant organiniu ir biodinaminiu metodu laukuose, gilios vynmedžiu šaknys nukentėjo mažiau. Tačiau uogos šiais metais mažesnės, sulčių mažiau, vadinasi ir vyno tikimasi mažiau, tačiau aromatų ir skonio koncentracijos laukiama įspūdingos.
Kalbant apie paskutinių metų iššūkius „Maison Antech“ atstovas Baptist didesnį dėmesį kreipė į techninius dalykus. Paskutiniai dveji metai sudėtingi žaliavų tiekime – dramatiškas kainų šuolis. Poreikis toks didelis, kad trūksta butelių, etikečių - visko. Vėluoja žaliavos – vėluoja vynas, klientai nepatenkinti. Logistikos grandinė sulėtėjo vos ne dvigubai. Dar svarbiau yra kylanti temperatūra ir sausros, tiesa jos nėra labai pavojingos aukščiau įsikūrusiems vynuogynams. „Antech“ namų vynuogynai kyla iki 500 m. aukščio Pirėnų priekalnėse.
Jean-Cristophe, kalbėdamas apie iššūkius vienareikšmiškai išskyrė KLIMATĄ. Prisitaikyti, adaptuoti darbą labai sunku. 2021uosius jis pamena kaip košmarą, kurio metu buvo prarasta 60 % derliaus. Tačiau su kiekviena krize vyndariai atranda ir naujų galimybių. Anot vyndario, vyno mėgėjai vis daugiau domisi Elzaso mozaikine dirvožemio įvairove, daugiau dėmesio ‚Pinot Noir‘ vynuogei, nes Burgundija ir Šampanė tampa per brangi vartotojui, o Elzasas ir kremanas - vis įdomesnis.
Rasa Starkus
Paradoksalu, bet šiuo neramiu laikotarpiu, kai dar visai neseniai visi buvo sukaustyti Covid-19 pandemijos, o šiandien aktualiausios žinios sukasi apie karą bei energetikos kainas, yra dalykų, kurių, net ir kainoms kylant, vis tiek trūksta. Dar visai neseniai paminėjus žodį „šampanas“ nemaža dalis vyno mėgėjų galvodavo: kad ir kaip norėtųsi paragaut, kaina nemaža, todėl teks palaukti ir pasimėgauti kitokiais burbulais. Šiandien importuotojai skėsčioja rankomis, nes trūksta net paties brangiausio šampano. Šampanė išgyvena savo „belleepoque“ ir tikriausiai nė nesapnavo, kad kada nors net ir didieji namai negalės patenkinti augančio poreikio. Panašu, kad žmonės suprato gyvenantys tik kartą. Tokiomis aplinkybėmis gėrimai, savo stiliumi ir gamybos būdu artimiausi šampanui, pradeda jausti ypatingą dėmesį.
Šampanas daromas tradiciniu būdu. Tokiu pat būdu(kai antroji fermentacija vyksta butelyje) ir net iš tų pačių vynuogių kituose Prancūzijos regionuose padarytas putojantis vynas vadinamas „Crémant“ (prancūzai taria be
