Pasaulinė vyno rinka 2020-aisiais

2020-ieji nebuvo patys blogiausi vyno kolekcijų ar investicinių portfelių turėtojams. O ir kasdieniams vyno gėrėjams, nežiūrint gaisrų Australijoje, Kalifornijoje, prastų sąlygų Pietų Amerikoje, mėgstamo gėrimo taip pat neturėtų pristigti.

Didžiausios pasaulyje vyno prekybos platformos „Liv-ex 100“ populiariausių vynų kainų indeksas fiksavo 5,4 % metinį ir 0,75 % gruodžio mėn. augimą ir pasiekė aukščiausią lygį (319) per pastaruosius 9 metus. Aukščiau (iki 365) jis buvo pakilęs 2011 m. rudenį, o žemiausiai kritęs (iki 230) 2014 m. vasarą. Analizuojant daugiausiai kilusių kainų vyno geografiją, negalima atmesti JAV rinkos poveikio. Labiausiai 2020 m. kilo šampano (8,27 %) ir Italijos investicinio vyno (6,72 %) kainos. Mat jiems nebuvo taikomas 2019 m. spalį įvestas25 %  muitas JAV, todėl šiais vynais domėjosi didžiausios pasaulio vyno rinkos veikėjai. 3,64 % augo Ronos vyno kainos, nes daugelio „Chateauneuf-du-Pape“ vynų alkoholio koncentracija viršija JAV apmokestinamo vyno lygį – 14 tūrio proc.. Kainų kilimą lėmė ir rinkoje pasirodžiusi gerų derliaus metų pasiūla: 2008 ir 2012 metų šampanas ir 2016 metų barolas bei 2015 m. brunelas. Net 2020-aisiais labiausiai kritęs Burgundijos vyno indeksas (-1,52 %).  kolekcinio vyno rinkos stabilumui nepakenkė (paveikslėlyje „Liv-ex 100“ (violetinė linija) lyginimas su akcijų indeksais).

Antrinėje – investicinio vyno – rinkoje prekiaujama palyginti nedideliu skaičiumi brangaus vyno pozicijų. Investuotojai retai kada perka vyną, siekdami jį iš karto suvartoti. O štai vidutinės kainos vyno prekyba gerai atspindi vartojimo situaciją čia ir dabar. Šampanės taryba 7 mėnesių šampano eksporto ataskaitoje konstatavo 25 % eksporto kritimą. Kaip baigėsi metai, sužinosime vasario pabaigoje. Tačiau eksporto kritimo faktas po pirmosios karantino bangos rodo, kad gėrimai, kurių realizacija priklauso nuo restoranų veiklos, 2020-aisiais gali patirti paklausos sumažėjimą. Vyno mėgėjai tai pajus per neaugančias ar net mažėjančias kainas.

Pigiausio vyno segmentas gyvena gerokai trumpesnį ciklą. Vynas dažniausiai padaromas, parduodamas ir suvartojamas per vienus metus. Prasidėjus pandemijai pasaulio šalys sunerimo – ką daryti su vyno pertekliumi, jei paklausa mažės, o derlius bus didelis. Tačiau pagalbos ranką ištiesė pati gamta: dėl nepalankių oro sąlygų vyno gerokai mažiau padarė kai kurios Pietų pusrutulio gamintojos: Argentina – 17 % mažiau palyginti su 2019 m., Čilė – 13 %, Australija – 11 %. Todėl pasaulis po rekordiškai didelio 2018 metų derliaus, kai vyno  buvo padaryta 29,4 mlrd. litrų, antrus metus iš eilės svyruoja apie ilgametį vidurkį (25,6 mlrd. l), kuris 15 % žemesnis už 2018 m. derlių. Tai reiškia, kad pigiame segmente vyno pertekliaus nebus.Gal daugiau problemų turės Ispanijos vyndariai, kurie 2020-aisiais vyno padarė 11 % daugiau nei 2019-aisiais. Italai susitvarkė su galimu pertekliumi (-1 %), o prancūzai didino apimtis santūriai (4 %).

Arūnas Starkus