Šį kartą kalbiname Lietuvos someljė asociacijos steigėją, Lietuvos, Latvijos, „Vinitaly“ vyno čempionatų teisėją Arūną Starkų. Arūnas yra prestižinio WSET diplomo (level 4) turėtojas ir Vyno magistrų instituto studentas, todėl kaip niekas kitas galės mums papasakoti apie daugeliui mistiniu atrodantį ir neįmanomai sunkų išbandymą – akląjį vyno spėjimą. Šis interviu vyko po gegužės 27 d. vykusios tiesioginės parodomosios degustacijos, kuri buvo vyno spėjimo čempionato „NOSIS 2020“ pirmojo etapo dalis.Lietuvos someljė mokyklos kartu su Vyno klubu rengiamame čempionate „Mini NOSIS“ pasižymėjote kaip karščiausias vyno spėjimo entuziastas. Sakykite, iš kur tokia aistra?
Kas skatina spėti vyną? Vyno mėgėjų būreliuose – pažinimo džiaugsmas, vyno spėjimo varžybose – sportinis azartas, someljė čempionatuose – ambicijos, MW ar MS egzamine, žurnalistinėse kelionėse – noras įrodyti profesinį meistriškumą. Man gyvenime teko pabuvoti visuose amplua, todėl aklasis vyno ragavimas yra neatsiejama profesionalaus vynininko gyvenimo dalis. Mėgėjas dažniausiai mėgsta tam tikro tipo vyną: šampaną, bordo, „supertoskaniečius“, todėl jei su draugais nedidelėje kompanijoje susitinkama paspėlioti, retai peržengiamos mėgstamo vyno ribos. O štai spėjimo varžybose gali pasitaikyti ir vynas, kurio nebūtinai pirktum.
Kaip suprantu, Jums vyno spėjimas nėra tik sportinė disciplina, kurioje galima ką nors laimėti?
Vyno spėjimas, mano nuomone, yra geriausias būdas pasitikrinti savo žinias apie vyną. Teorinės žinios be praktinių yra beprasmės. Vynas yra mūsų materialaus pasaulio dalis, kurį uodžiame, matome, juntame nosimi, lytėjimo receptoriais. Teorinės žinios tik padeda jį suprasti. Kita vertus, spėjimas lavina juslinę atmintį. Argi ne malonu žaidžiant tobulėti?! Tuo labiau kad bet kokia praktinė veikla tik įtvirtina turimas teorines žinias, jas pagilina ir, susiedama su realiais laiko momentais gyvenime, su nauja jėga įrašo atmintin.
Ko gero ne vienas, skaitantis šį interviu, laukia atsakymo į vieną klausimą – nuo ko reikėtų pradėti norinčiam įvaldyti vyno degustavimo meną?
Manau, kad dalyvavimas „Nosyje“ yra geras būdas savarankiškai mokytis apie vyną. Aš rekomenduočiau nusipirkti M. Puckette’s ir J. Hammacko knygą „Vynas lengvai“, kurioje gerai išanalizuotas kiekvienos vynuogių veislės skonis, ir nusipirkti spėjimo rinkinį. Tada ragauti vyną kartu su ekspertu, kuris varžybų vyną degustuos viešai (transliaciją bus galima matyti socialiniuose tinkluose). Po to įtvirtinti žinias, skaitant knygą. Nelaukite, kol tapsite ekspertais, dalyvaukite varžybose iš karto ir tobulėkite. Geras sprendimas yra suburti draugų kompaniją ir kartu treniruotis. Tačiau patarčiau joje turėti bent kiek daugiau apie vyną nusimanantį žmogų. Neverta patiems atradinėti to, kas seniai atrasta. Formalaus vyno mokslo ragavęs kolega ištiesins ir sutrumpins kelią.
Kadangi balansas tarp teorinių žinių ir praktinių gebėjimų ypač svarbus spėjant vyną aklai, kiek laiko patartumėte skirti lavinti kiekvienai iš šių, iš pažiūros skirtingų, amato pusių?
Ruošiantis spėti, tenka lavinti ir kūną (jusles), ir smegenis. Jusles lavinti turėtume ne tik dėl vyno spėjimo čempionato. Valgome keliskart per dieną, todėl naudinga ir malonu justi maisto ir gėrimų skonį, aromatus, gebėti atskirti kokybę, mokėti mėgautis harmonija, niuansais. Patarčiau nuolat valingai ir sąmoningai uostyti tai, ką ketinate valgyti ar dedate į puodą. Po to bandykite prisiminti kvapą. Jei negalite rozmarinų atskirti nuo bazilikų ar petražolių nuo krapų – uostykite dar kartą. Įgauti žinių truputį sunkiau, nes reikia arba skaityti, arba lankytis paskaitose. Nori nenori turi žinoti regionus ir vynuogių veisles, jų skonio savybes. Neįmanoma atspėti to, ko nepažįsti. Kita vertus, vyno pasaulis yra baigtinis. Žmogus, žinantis 30 klasikinių regionų ir 20 populiariausių vynuogių veislių, gali užtikrintai jaustis restorane, parduotuvėje ir tokiose vyno spėjimo varžybose kaip „Nosis“.
Internete galima susidurti su dviem aklojo degustavimo mokyklomis – holistais ir analitikais. Kuriems priskirtumėte save? Ar abu keliai yra vienodai vaisingi?
Pagal metodus, naudojamus vynui atpažinti, spėjimo dalyvius galima skirti į dvi dalis: vieni analizuoja, skaido vyno skonį ir aromatus, kiti atsimena vyno visumą, paveikslą. Vieni – labiau moksliški, kiti – meniški. Tačiau ir vieni, ir kiti turi gebėti teorines žinias susieti su pojūčiais. Aš pats linkęs analizuoti ir ieškoti atsakymo pagal vyno magistrų metodiką – rinkdamas argumentus savo atsakymui. Retai pasitaiko, kad vyną atpažinčiau iš karto, nors pagunda greitai rasti atsakymą – didelė. Tačiau tokiu atveju pradinė prielaida ima daryti per didelį poveikį ir smegenys ima „pritempinėti“. Pavyzdžiui, rimčiausiame vyno magistrų egzamine tenka atlikti praktinę užduotį, – atpažinti 36 vynus yra labai sudėtinga. Ten prašoma pagrįsti savo atsakymą, todėl šiuo atveju, pavyzdžiui, holistinio požiūrio jau nebepakanka. Puslapio apimties tekste turi paaiškinti, kaip priėjai prie savo išvados. Spėjant vyną patartina būtent taip ir mąstyti.
Leiskite užduoti nepatogų klausimą: gal yra tekę išgyventi vadinamąjį „siaubingiausią scenarijų“, kai tiesiog norėjosi prasmegti skradžiai žemę iš gėdos?
Turbūt nesėkmes prisimeni kaip didžiausią gėdą, ypač kai supainioji „Pinot Noir“ su „Cabernet Sauvignon“. Tačiau bandyti spėti visada yra produktyviau, nei nutylėti. Esu matęs ne kartą, kaip žymiausi ekspertai ir žurnalistai bijo pareikšti savo nuomonę, nes nenori susigadinti reputacijos klaidingu spėjimu. Arba kaip baisu vakarėlyje gauti taurę lietuviško putojančio vyno ir apibūdinti jį kaip puikų šampaną. Todėl varžybos, kurias dabar organizuoja LSM yra puiki proga ir tiems, kurie visada norėjo išbandyti savo jėgas, bet dėl socialinio spaudimo to nedarė.
Ir ko gero paskutinis klausimas: kaip vertintumėte mūsų šalies pajėgumą šiame sporte kaip buvęs Lietuvos someljė asociacijos prezidentas?
Apie Lietuvos gyventojų gebėjimus spėti vyną galima tik spėlioti, tačiau esama apie 2 tūkst. žmonių, kurie mokėsi vyno ir someljė kursuose, ir apie 30 tūkst. per penkiolika metų apsilankiusių „Vyno dienose“, todėl galima tikėtis neblogo bendro lygio. Tuo labiau kad Lietuvoje WSET ar Someljė mokyklos egzamino metu vyno degustavimo dalis visada išlaikoma geriausiai. Čia vertėtų prisiminti ir Vaivą Imbrasaitę, kuri vienose žymiausių vyno spėjimo varžybų „The Varsity Blind Wine Tasting Match“ (jos nuo 1953 m. vyksta tarp Oksfordo ir Kembridžo universitetų) 2014 m. buvo pripažinta geriausia varžybų degustuotoja, negana to, jos surinktų taškų suma buvo didžiausia per visą šių varžybų istoriją. Lietuvoje yra keletas mėgėjų, kurie spėdami savo mėgstamus vynus prilygsta pasauliniams ekspertams.
Kalbino Edvinas Gurinas