Raudonojo vyno branda

Didelis vyno brandinimo potencialas – puikaus vyno požymis. Tačiau metams bėgant vyno skonis ir kvapas stipriai keičiasi, ir nebūtinai jums tai patiks.

Raudonojo vyno spalvos intensyvumas vynui bręstant mažėja. Nuosekliai dingsta melsvas, raudonas atspalvis, lieka ruda spalva. Atsiranda platesnis pavandenijęs kraštas palei sienelę. Spalvos pokytis savaime nėra nei geras, nei blogas dalykas, tuo labiau kad kiekvienos vynuogių veislės spalva kinta skirtingai. Itališkas „Nebbiolo“ turi brandos rusvumo jau ketvirtais metais, o argentinietiško „Malbec“ spalva dar gali būti jaunatviškai violetinė. 

Vynui bręstant, pirminiai ir antriniai aromatai susilieja, integruojasi, harmonizuojasi. Bręstant susidaro kvapų puokštė (bouquet) – subtilesnis ir kompleksiškesnis kvapų darinys, kuriame dominuoja tretiniai aromatai. Priminsime, kad pirminiai, arba jauno vyno, aromatai asocijuojasi su vaisiais, uogomis, augalais. Tretiniai aromatai primena medžioklę, zoologijos sodą ar fermą. Tretinių, arba gyvulinių, aromatų pavyzdžiai: paukštienos, žvėrienos, elnienos, stirnienos, kiškienos, avienos, troškintos mėsos, šviežios mėsos, džiovintos mėsos, marinuotos mėsos, kraujo, odos, gyvulio odos, kailio, laukinių gyvūnų… Drėgnos vilnos, šlapio šuns, ožkų pieno sūrio, elnio, muskuso, civetos, skunko, pašvinkusios mėsos, prakaito, katino šlapimo, pelių, arklidžių, vištidžių, puvėsio. Tretiniams aromatams priskiriami ir įprastesni įvairių uogienių, džemų, riešutų, džiovintų vaisių ir uogų aromatai. Kiekviena vynuogių veislė turi savo brandos aromatų rinkinį. Todėl verta žinoti ne tik tai, kad, pavyzdžiui, jaunas „Merlot“ kvepia avietėmis, juodaisiais serbentais ar gervuogėmis, bet ir tai, kad bręsdamas jis įgauna odos, slyvų, šokolado dėžutės kvapų.  

Laikui bėgant keičiasi pojūtis ir burnoje. Taninai tampa švelnesni, malonesni, praranda jaunatvišką agresyvumą, sausinantį sutraukimą. Tai malonus pokytis, tačiau nebūtinai atitinka lūkesčius žmogaus, kuriam patinka energingas vynas su ryškiu taninų grybšniu.

Rusva spalva, fermos kvapai ir švelnūs taninai gali patikti arba nepatikti. Tačiau daug blogiau, jei vyno spalva Jūsų taurėje ruda, skonis prislopintas, suglebęs, menkas, sausinantis, aitrus, o aromatai ne itin intensyvūs ir puokštėje dominuoja oksidacijos kvapai, primenantys cheresą. Šie požymiai reiškia, kad  vyną laikėte per ilgai. Vyno ilgaamžiškumą užtikrina pakankamas taninų, rūgšties, cukraus ar alkoholio kiekis. Tačiau sėkmingai bręsti gali tik vynas, kurio galingus taninus, rūgštį ar cukrų remia pakankama vaisiškumo koncentracija. Jei trūksta vaisiškumo, bręsdamas vynas išsausėja, jis neturi potencialo gerėti, ir jį reikia suvartoti kuo anksčiau.

Pasidomėkite vyno brandinimo potencialu prieš nešdamiesi butelį prie kasos. Klauskite patarimo mūsų konsultantų ir ekspertų.