Kaip ir Šabli, Šampanė yra vienas iš tų vyno regionų, kuriam tenka pakovoti ginant savo vardą, nes jo vynų pavadinimą daugiausiai bandė ir vis dar bando kopijuoti už Europos ribų esantys pasaulio vyno darytojai. Nuodėmingai prabangaus gėrimo pavadinimą užrašyti ant etiketės lengva, tačiau pagaminti tokios pat kokybės vyną yra be galo sunku. Šampanės dirvožemyje dominuoja nepakartojamas kalkakmenis, kreida bei mergelis. Tiesa, pietinė Šampanės dalis – Obas (Aube) ir Ena (Aisne) – labai skiriasi savo dirvožemiu. Čia dominuoja Kimeridžio mergelis, todėl šiek tiek skiriasi ir vyno stilius. Poreikis suklasifikuoti vynuogynus pagal kokybę iškilo pirmaisiais XX amžiaus metais, suabejojus dėl Obo ir Enos vietovių vyno atitikimo Šampanės identitetui.

Šampanėje klasifikuojami kaimeliai. Atskaitos tašku imamas Grand Cru – idelias sąlygas ‘Chardonnay‘ arba ‘Pinot Noir‘ auginti turintis kaimelis, už kurio vynuoges galima mokėti 100 proc. kainos. Pagal 1927 m. dekretą, Premier Cru kaimelio vynuogių augintojai turi teisę gauti 90–99 proc. (echelle des crus) kainos. Paprasčiausios vynuogės yra vertinamos 77 proc. kainos (1911 m. žemiausias įvertinimas siekė 22,5 proc.), kiek aukštesnė kategorija, arba cru périphérique/deuxiemme siekia 80–89 proc. kainos.

Anksčiau vynuogių kainas iki derliaus nuėmimo nustatydavo 1959 m. įkurta Šampanės vyno regioninė taryba (CIVC – Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne), tačiau nuo 1990 m. dėl kainos susitaria patys vynuogių augintojai su vyndariais. Šampanėje yra 43 Premier Cru ir 17 Grand Cru miestelių. Kadangi cru statusą gauna gana didelį plotą užimančios teritorijos, Šampanėje didesnę reikšmę turi ne vynuogių auginimo vieta, o vyndarys – šampano namai. Tuo labiau kad daugelis šampanų daromi maišant skirtingų kaimelių vynuoges.

Rasa Starkus