Vynas kūčių vakarienei

Ir prieš šimtą, ir prieš šešiadešimt metų per kūčias lietuviai negerdavo vyno. Greičiau midaus, krupniko, trauktinės ar naminio likerio taurelę, ir, aišku, daug spanguolių kisieliaus. Tačiau vynas – tokia pat sakrali šios vakarienės dalis, kaip ir duona, kurią, kalėdaičio pavidalu, visi laušime prieš pat Kristaus gimimą.

Renkantis vyną kūčioms, reiktų laikytis bent trijų reikalavimų:

- jis turėtų derėti prie eklektiško šventinio stalo su dominuojančiais sūriaĩs, saldžiais, rūgščiais patiekalais;

- jis turi tikti/patikti visų kartų šeimos nariams, susirinkusiems prie stalo (aišku, išskyrus vaikus);

- vynas turi būti toks geras, kad net mažas jo gurkšnelis priverstų jus mintyse pašlovinti Dievą.

Daugelis šeimininkių kūčioms paruošia bent kelių rūšių silkės. Norvegai, garsūs silkių valgytojai, geria su ja akvavitą – kmynų trauktinę. Tačiau lietuviškai paruošta silkė – su burokėliais, svogūnais, obuoliais, grybais – gerai tinka ir su vynu. Venkite raudonojo, nes jis apkars, paliks aitrų poskonį. Vaisiškas rožinis – geras derinys su kepintais svogūnais ir morkomis paruošta kaimiška silkute arba su saldesniais silkių „patalais“ iš medaus, garstyčių ar cinamono. Saldžiarūgštis baltasis vynas iš vokiškojo Elzaso ar Mozelio (iš ‘Pinot Gris’, ‘Riesling’, ‘Pinot Blanc’ vynuogių) tinka ir su klasikine silke, ir su saldžiai paruošta.

Saldumo ir gaivios rūgštelės turintis baltasis vynas galėtų būti universalus visos kūčių vakarienės gėrimas. Jis tinka ir su žuvies (ypač tešloje) patiekalais, ir su pyragėliais (su varškės, raugintų kopūstų įdaru). O ir vieną jį gurkšnoti patiks ir senam, ir jaunam.